ledakumas

×ledakùmas sm. (2) 1. NdŽ → ledakas 2: Toliau jau jai neatleido jos ledakumas – jau pradėjo ta ir jauną vyrą visap kankyt Brt. 2. noras vemti; plg. 2 ledaka: Galvos sukimosi metu dažnai esti ledakumas, vėmimas ir apalpimas EncVIII906. Tas ledakùmas mane pribaigs Mrj. ║ vėmimas: Beržo žievė – vaistai nuo kruvino ledakumo Ss.